Atvykę į vairavimo kursus, ne visi yra pasirengę tam, kad be išmokimo elgesio kelyje taisyklių, jis turės ištirti ir vairuotojo psichofiziologinius pagrindus. Tačiau šie klausimai yra ne mažiau svarbūs nei įvaldomas automobilio valdymas. Juk šie užsiėmimai padės pažinti save ir savo emocinę būseną, kuri padės ne tik už automobilio vairo, bet ir vėlesniame gyvenime.
Vairuotojo psichofiziologija
Psichofiziologinis vairuotojo veiklos pagrindas yra vairuotojo aplinkos suvokimas, reakcijos, dėmesingumas, suvokimas, operacinis mąstymas.
Pojūčiai, kaip vienas iš psichofiziologinių aspektų, pasireiškia vairuotojo galvoje atspindinčiais individualiais reiškiniais ir objektų savybėmis, turinčiomis įtakos jo jutimui. Taigi jie išskiria: klausos, motorinę, regimąją, odos, vibracijos ir uoslės reakcijas.
Suvokimas yra jutimų valdymas, tikslus erdvinių ryšių įvertinimas, informacijos apdorojimo greitis.
Psichomotorinė reakcija pasireiškia vairuotojo reakcijos į kritines situacijas greičiu ir tikslumu. Tikslios psichomotorinės judesių koordinacijos nustatymas.
Sąmoningumas pasireiškia gebėjimu greitai perjungti savo dėmesį iš vieno dalyko į kitą ir įvertinti juos komplekse.
Emocinė-norinė reakcija yra atsparumas stresui, aukštas tokių savybių lygis kaip: savikontrolė, atkaklumas, ryžtas.
Operatyvus mąstymas pasireiškia vertinant kelio situaciją, priimant greitus ir adekvačius sprendimus bei gebėjimą numatyti situaciją.
Vairuotojui svarbu fizinis pasirengimas, techninės žinios, o ypač psichofiziologinės. Vairuotojo veiklai skiriamas ypatingas dėmesys psichologijos klausimais, negalima ignoruoti šių taškų tyrimo. Žinoma, vairuotojo vairavimo įgūdžiai įgyjami atsižvelgiant į patirtį ir bėgant laikui, tačiau tai, kad žmogus turi tam tikrų charakterio bruožų, lemia jo psichologinį pasirengimą sunkiam darbui, pavyzdžiui, vairuoti automobilį.
Vairuotojo psichofiziologiniai pagrindai. Etinio ugdymo programa
Vairuotojo profesijos etiniai pagrindai yra eismo taisyklių laikymasis, galimybė jomis naudotis įvairiose situacijose, griežtai jų laikytis, parodyti pagarbą kitiems vairuotojams ir pėstiesiems. Taigi žmogaus charakterio bruožai labai dažnai pasireiškia būtent elgesiu kelyje.
Yra keli vairuotojo psichofiziologinės veiklos bruožai kelyje:
- Vairuotojas privalo gerbti pėsčiąjį, leisdamas jam praeiti. Tai ypač svarbu nereguliuojamose sankryžose ir posūkiuose. Niekada neturėtumėte pamiršti, kad kiekvienas vairuotojas, kaip ir jo artimieji bei vaikai, periodiškai yra pėsčiasis.
- Neužmerkite kolegų aukštomis sijomis. Kiekvienas vairuotojas žino, kaip nemalonu ir pavojinga, kai atvažiuojantis ar aplenkiantis automobilis apakina priekinius žibintus.
- Neorganizuokite lenktynių ir netrukdykite pravažiuoti kitu automobiliu, net jei vairuotojas skuba, duokite jam kelią, nesukeldami avarinės situacijos kelyje.
- Nereikia klastotis kelyje, judant iš vienos juostos į kitą, tiesiog laikykitės kelių eismo taisyklių, įspėdami kitus vairuotojus apie artėjančius manevrus.
- Jei matote, kad automobilis yra sunkioje padėtyje ir stovi nuošalyje, nevažiuokite pro šalį.
- Ruošiantis stovėti automobilyje, jums nereikės galvoti tik apie savo patogumą, užimant daugiau vietų, nei numatyta vienam automobiliui, ar užblokuojant išėjimą kitam.
Vairuotojo priežiūra
Sąmoningumo sąvoka apibrėžia vairuotojo sugebėjimą sutelkti dėmesį į pavojingą objektą, greitai apžvelgti ir įvertinti esamą situaciją kaip visumą. Mažu ir vidutiniu greičiu vairuotojas gali lengvai įvertinti dešimtis aplinkinių situacijų ir objektų. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas sutelkti dėmesį į svarbiausią objektą ar avariją ir greitai nuspręsti, kaip patogiausia jo išvengti ar padaryti kuo mažiau žalos, taip pat galimybė numatyti galimą įvykių eigą.
Vairuotojo dėmesys gali būti išsklaidytas arba paskirstytas. Įprastose ir nepavojingose situacijose vairuotojo dėmesys paskirstomas. Jis gali ramiai įvertinti aplinką pakeliui. Sutelktas dėmesys atsiranda, kai susidaro pavojinga situacija. Vairuotojas visą savo dėmesį sutelkia tik į vieną objektą ar situaciją.
Vairuotojo reakcijos greitis
Ko gero, svarbiausias psichofiziologinis vairuotojo veiklos pagrindas yra greitos reakcijos. Kadangi nepakanka pastebėti, įvertinti ir numatyti situaciją, labai svarbu greitai reaguoti, kad sprendimas būtų įkūnytas veiksme ir įgyvendintų pagrindinį tikslą - pašalinti avarinę ar galimai pavojingą situaciją.
Moksliniu požiūriu reakcija yra suskirstyta į tris etapus: situacijos vertinimas, pagrįsto sprendimo priėmimas ir operatyvinių veiksmų atlikimas. Kuo greičiau ši grandinė įvyksta vairuotojo galvoje, tuo greičiau pasireiškia jo reakcija į esamą situaciją. Taigi galima nustatyti, kad vairuotojo įgūdžiai maždaug 70% priklauso nuo sugebėjimo greitai reaguoti, nes laikas, skirtas sprendimui priimti, kartais apskaičiuojamas net per trumpesnį laiko tarpą nei sekundės.
Vairuotojo komunikacijos efektyvumo pagrindas
Bet kurioje vairavimo mokykloje jie mokys ne tik vairavimo technikos, bet ir bendravimo efektyvumo pagrindų. Tokius UMKD „Vairuotojo psichofiziologiniai pagrindai“ reikia praeiti ir tai yra svarbu. Jis suskirstytas į keletą skirtingų skyrių ir temų. Tarp jų:
- Vairuotojo psichofiziologiniai pagrindai.
- Kognityvinės suvokimo sistemos funkcijos.
- Etikos normos ir taisyklės.
- Emocinė būsena, konfliktų prevencija.
Emocinė būklė
Galbūt tai yra vienas iš svarbiausių vairuotojų psichologijos skyrių. Vairavimo mokykloje bus organizuojami užsiėmimai šia tema, kurių metu padedant mokytojui ir bendramoksliams bus panaudotos nedidelės galimų konfliktinių situacijų kelyje dramos, pasitelkiant pašnekovo agresiją. Mokytojas-psichologas tikrai padės ir išmokys, kaip išeiti iš šių situacijų, turint kuo mažiau nuostolių dėl savo psichoemocinės būsenos. Tai taip pat paaiškins pavyzdžiais, kaip ta ar kita situacija gali būti pavojinga ir kaip išvengti neigiamos jos raidos.
Vairuotojo fizinis rengimas
Vairuotojui sportas yra toks pat svarbus kaip ir bet kuriam kitam asmeniui. Pvz., Turint įvairių tipų gedimus, jums gali prireikti fizinės jėgos, kad juos pašalintumėte. Be to, labai svarbu išmokyti savo koordinacijos ir reakcijos, kurios tikrai pravers kelyje ir netgi gali išgelbėti kažkieno gyvybę. Vairuotojui labai naudingos sporto šakos ar žaidimai, kuriuose susikaupia didelis susikaupimas, tam tikras reakcijos greitis, periferinio ir centrinio regėjimo lavinimas, taip pat judesių koordinavimas. Tai padės: tenisas ir tenisas, sportas, slidinėjimas, irklavimas, plaukimas, čiuožimas ant ledo, dažasvydis ir panašiai.
Vairuotojo sauga
Ne tik vairuotojo sugebėjimas susidoroti su situacija kelyje, bet ir jo patirtis gali būti lemiama pavojingoje situacijoje. Kurso „Vairuotojo veiklos psichofiziologiniai pagrindai“ pabaigoje jums siūlomi testai, skirti praeiti, padės nustatyti jūsų psichologinį pasirengimą būti kelyje kaip vairuotojui.
Taip pat neturėtumėte pamiršti paprastų saugos taisyklių, susijusių su asmens fizine būkle. Jei vairuotojas jaučiasi blogai ar jaučia diskomfortą savo kūne, būtina sustoti ir atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę, kad būtų išvengta staigių išpuolių, avarijų ir mirties. Taip pat neignoruokite organizmo poreikio malšinti troškulį, nes naujausi tyrimai parodė, kad dehidracija atitinka intoksikacijos būseną. Neignoruokite poilsio ar fizinio aktyvumo poreikio. Jei jūsų galūnės ar raumenys tampa nutirpę ir pavargę, turite šiek tiek sustoti ir ištempti. Šie veiksmai padės išvengti avarijų ir žmonių aukų kelyje.
Vairuotojų darbo psichofiziologijos pagrindus nėra sunku suprasti ir įgyvendinti. Kiekvienas teisingai atliktas judėjimas ir eismo taisyklių laikymasis taupo ne tik tavo, bet ir netoliese sėdinčių keleivių, pėsčiųjų ir kitų vairuotojų gyvybes.
